siandien
Viršvalandžiai darbe prie gero nepriveda. O dar pasiaukojimas sekmadienį ten praleisti… Gal ir neilgai, tik pora valandų, tačiau su visais važinėjimais puse dienos pasidarys…. Gal geriau šiandieninis mano gerklės skaudėjimas privestų prie gripo ir priverstinių atostogų su nedarbinbumo pažymėjimu rankose. Nors ne. Kitą savaitę turiu labai svarbų susitikimą. Labai, labai svarbų. Laukiu beproto ne kiek to susitikimo, bet pasekmių po jo. Tikiuosi gerų man. Nors būtent šią akimirką nenoriu nieko, kaip tik ilsėtis. Tik kažkodėl nesijaučia man, kad šiandien savaitgalio pradžia. Gal kaltas gerklės skauskas, gal akyse dar vis tebematomos SąskaitosFaktūros. Kas ten žino kas kaltas… Tikiuosi, maniškis grįžęs nebus piktas. Tikiuosi padėsim šiendien vienas kitam atsipalaiduoti, nors pastovus stresas daro savo. Tiek man, tiek jam.
Vėl klausau muziką, bet kažkodėl šiandien ji man smagumo neteikia. Toks jausmas lyg aš būčiau kažkur, bet ne šiam pasaulyje. Kaip būčiau kupole, stebėdama viską kas vyksta aplink, tačiau pati tiesiogiai nedalyvaudama procese. Lyg pirštai spaudantys mygtukus - ne mano, skaudanti nugara - ne mano. Net nuovargis - ne mano. Keistai dar valgyti nenoriu, juk vos tik grįžus iš darbo bėgų į virtuvę. O šiandien net pomidorų salotos netraukia… Kažkas negerai. Reikėtų nueiti po dušu, bet… kam plauti kūną, kuris ne mano?
Darbe jau gerą pusmėnesį kalba apie tai, kad, tikriausiai, per šventes turėsime net savaitę laisvų dienų. Va, čia tai gerumas. Ir ne todėl, kad per jas kažką labai daug nuveiksiu, bet todėl, kad jos bus. Juk ir atostogų laukti gera, žinant, kad būtent jos bus tavo, kai galėsi daryt bet ką. Vien žinojimas veža.
Prieš keletą dienų žiūrinėjau mašinų pardavimo skelbimus. Visai įkandamos kainos, jei taip labai netaupius pirkt. Aišku, gal ten 600-nio merso nepaimsi, tačiau važiuojantį, ir dar neblogai atrodantį daiktą tikrai galima įsigyti. Dar auforija nepraėjus po teisių išlaikymo…
Jaučiu tuoj vėl griūsiu istrižai lovos ir gulėsiu su buku žvilgsniu į lubas, jausdama tik muzikos akordus drebinančius ne tik langus, bet ir mano kūną. Nors ne, šiandien būsiu gera. Kaimynams. Tegu jie ilsisi. Per gera aš visiem, draugas man sako. Nuolaidžiauju, padedu, užjaučiu, sutaikau, rūpinuos… kai man špygas rodo. Ne, visi, aišku. Kad ir rodo, vistiek myliu.
Anyway… Whatewer!